E shtunë, 24.06.2017
Impresum - Marketing - Arkiva - Kontakt

Yll Press

Statuja e Skenderbeut qendron krenare nė Borås tė Suedisė

Publikuar: 20.07.2009 | 15:41
Lexuar: 3377 herė
Printo PDF format Shto nė,..

Komentet
Sabri Selmani, Gjermani (13/10/2010 13:33:49) Unė kam futur Skėnderbeun si nje Anti-shqiptar ne rastesine e disa politikave te asaj kohe, kjo ka ndodhur sepse ka fakte Historike ( Skenderbeu Masakroj shqiptaret mysliman te fshatrat e krujes me te ardhur nga Turqia), dhe ky rast e ben Skenderbeun Anti-shqiptar.

(Kryengritja e Skėnderbeut nė shek. XV ishte njė dėshtim. Qėllimi i saj, qoftė ky hakmarrje personale, kryqėzatė apo ruajtja e zgjerimi i zotėrimeve tė tij, nuk u arrit. Shumė kohė pas vdekjes sė tij, kujtimi i Skėnderbeut nė Shqipėri nisi tė harrohej. Kryengritjet nė zonat malore nuk patėn sukses dhe njė popullatė qė shkallė-shkallė po myslimanizohej nuk kishte pse tė investonte nė kujtimin e njė” luftėtari” tė krishterė qė i ishte kundėrvėnė padishahut. Miti i Skėnderbeut u krijua nga Rilindja Kombėtare Shqiptare qindra vjet mė vonė pas vdekjes sė tij. Qėllimi i Rilindjes ishte krijimi i shtetit kombėtar shqiptar dhe miti i Skėnderbeut i shkonte pėr shtat: periudha e Skėnderbeu u kujtonte shqiptarėve ekzistencėn e shtetit mesjetar; Skėnderbeu kishte luftuar kundėr Perandorisė Osmane; me mitin e Skėnderbeut si “mbrojtės i Evropės” mund tė kėrkohej nėpėr kancelaritė evropiane pėrkrahje pėr tė drejtat e kombit shqiptar. Nė njėfarė mėnyre, Rilindja Kombėtare e zbuloi mitin e Skėnderbeut nga vetė shkrimtarėt evropianė tė Rilindjes Evropiane qė e kishin krijuar atė…)
Sabri Selmani, Gjermani (15/12/2010 08:55:44) Figura reale e Skėnderbeut

Nisma zyrtare pėr ta rishkruar historinė e kombit tonė nė bazė tė dokumenteve si edhe fakteve, ėshtė qartė se nuk kishte se si nė pėrgjithėsi tė mos ngjallte interes tė madh. Kjo, nė parim. Mirėpo mbas ēdo rrethane dhe nisme tė tillė, janė aq tė shumta dhe tė ndryshme pengesat sa qė dendur ato mbeten vetėm nisma. Po shpresat qė ato ngjallin ndėr njerėz? Ato mbeten veē ėndrra tė parealizuara.

Unė kam futur Skėnderbeun si njė Anti-shqiptar nė rastėsinė e disa politikave tė asaj kohe. Kjo ka ndodhur sepse ka fakte historike ( Skenderbeu masakroi shqiptarėt myslimanė nė fshatrat e Krujės me tė ardhur nga Turqia), dhe ky rast e bėn Skėnderbeun Anti-shqiptar.

Por me anti shqiptar tregohet Kadareja kur thotė: Minarja e Xhamisė se Hetem Beut ne mes te Tiranes ėshtė njė shkop i Turkut ngulur ne prapanicėn e shqiptarit.

Skėnderbeu nuk ishte luftėtar i vėrtetė pėr liri kundėr tė gjithė pushtuesve, por pėrkundrazi, ishte i prirė pėr bashkėpunim me pushtuesit mė tė rrezikshėm, pushtuesit sllavė, kundėr njė pushtuesi tjetėr – pushtuesit osman.

Ishte i varur plotėsisht prej Vatikanit dhe i shėrbente kėtij vendi me besnikėri.

Skėnderbeu mund tė interpretohet si udhėheqės shqiptar qė pėruroi fillimin e luftėrave fetare ndėrmjet shqiptarėve. Kėshtu mund tė interpretohet sjellja e tij ndaj besimeve tė tjera fetare nė Shqipėri pas kthimit nė Krujė, kur kėrkoi nga kolonistėt dhe tė konvertuarit nė myslimanė tė zgjedhin ndėrmjet kristianizmit e vdekjes dhe tė gjithė ata qė nuk pranuan tė braktisin islamin i masakroi. Masakra masive si kėto nuk janė kryer gjatė gjithė periudhės sė sundimit osman dhe pėrgjithėsisht kjo sjellje e Skėnderbeut nuk u pasua nga udhėheqės tė tjerė (ndoshta me pėrjashtim tė Pjetėr Bogdanit dhe ndonjė rasti tjetėr tė rrallė)e nuk u shndėrrua nė traditė tek shqiptarėt. Pėrkundrazi, traditė u bė toleranca fetare qė ėshtė njė pėrvojė dhe karakteristikė tipike e shqiptareve.[b]Por nė qoftė se do tė ishte vazhduar qėndrimi i Skėnderbeut, atėherė atij do t’i takonte merita e themeluesit tė intolerancės dhe luftėrave fetare ndėrmjet shqiptarėve.

Mendoi se mė i vlefshėm se ēdo figurė e kombit shqiptar ėshtė vetė kombi shqiptar, se interesat e tij nuk duhen dėmtuar pėr hir tė asnjė figure kombėtare, se sado e madhe tė jetė njė figurė historike, gabimet e saj nuk duhen vazhduar nė qoftė se janė tė dėmshme pėr kombin me arsyetimin se “duhen ruajtur figurat” dhe se figurat duhen ruajtur pėr ēka kanė vepruar
drejtė.
Secilit i bie barra tė vendosė vetė, nėse mė i rėndėsishėm ėshtė kombi dhe populli shqiptar apo “pastėrtia” folklorike e figurave historike.

Shtrohet pyetja: a mund tė quhet njė popull i ditur kur “pastėrtia” folklorike e figurave historike ėshtė mė i rėndėsishėm se sa kombi dhe populli shqiptar?

Historia dhe historiografia shqiptare dominohet nga elementi joshqiptar, kryesisht vlleh-ortodoks, grek dhe sllav.

Mendoj se do te vij koha kur do te shkruhet historia reale e kombit shqiptar dhe kur do te dalin ne sipėrfaqe figurat reale tė kombit shqiptar tė cilat tani pėr tani gjenden te varrosura nėn sipėrfaqen e tokės shqiptare.

Pėr tė mėsuar historinė e popullit tonė, sot lexuesi shfrytėzon literaturė tė huaj, gjegjėsisht serbe apo greke, ēka ėshtė vėrtet brengosėse. Nevoja pėr flakjen e teksteve filo-serbe nga bankat e shqiptarėve, s’ka dyshim qė ėshtė diēka e domosdoshme dhe e pashmangshme. Sot, nė kohėn e lirisė sė fjalės, pas shkėputjes nga sistemi sllavo-komunist – sistem i instaluar nga serbet nė Shqipėrinė tonė – shqiptarėt s’kanė kurrfarė arsye tė mendojė akoma si Enveri, shėrbėtori besnik i marksizėm-leninizmit, i cili u nguliti shqiptarėve pėrmes dhunės dhe mekanizmit tė shpėlarjes sė trurit idenė se kėta shpėtuan e dolėn fitimtarė nė kohėn kur u shkėputėn nga Perandoria Osmane, e cila punoi pėr disa shekuj duke u mbėshtetur nė parimet e Sheriat (Sistemin e Zotit).

Enveri mendonte kėshtu dhe impononte tė njėjtin mendim, sepse ish i ngarkuar me kėtė mision nga serbet, tė cilėt vetėm atėherė (1912), kur shqiptarėt u ndanė nga Perandoria Osmane, pushtuan tokat e shqiptarėve, ēka nuk patėn mundėsi qė ta bėnin mė herėt, nė kohėn kur aleati i shqiptarėve ishte Perandoria Osmane, pjesė pėrbėrėse e tė cilit qe edhe Shqipėria. Madje, nuk mbeti me kaq, ai (pėrhapėsi i ideve komuniste) vazhdoi me tė njėjtėn egėrsi kundėr shqiptarėve, e sidomos ndaj atyre myslimanė, njėlloj siē kishin vepruar punėdhėnėsit e tij(6) dekada mė parė. Prandaj, lipset thėnė qė nė fillim se antishqiptarizmi i krijuar nga njė kryetradhtar s’mund tė merret parasysh, dhe e njėjta gjė vlen edhe pėrsa i pėrket historiografisė nė lidhje me historinė e popullit tonė, krenaria e tė cilit u ngrit nė kohėn kur ishte mik e akraba me perandorinė mė tė fortė tė kohės.

E ngushtojmė tashti rrethin e konsideratave. Sėrishmi nė parim, tek flitet pėr njė rishikim tė historisė sė shkruar e cila veēanėrisht gjatė periudhės sė diktaturės u deformua, u cungua dhe u shfytyrua lidhur me njėrėn anė kurse u fry me tė dhėna fare tė pavėrteta nga ana tjetėr, si edhe u bė ushqim shkollor pėr breza tė tėrė, ėshtė fare e qartė se barra duhej t’u binte mbi supe historianėve qė me vullnetin dhe ndershmėrinė mė tė madhe tė pėrballoheshin me kėtė detyrė nderi kombėtar dhe punėn ta ēonin pėrpara.
Mirėpo realiteti i hidhur krejt ndryshe qėndron! Por si …???
qendrim gashi (04/10/2012 17:17:10) SKENDERBEU LINDI NE VITIN 1405 DHE VDIQ NE VITIN 1468

Ndalohet pėrdorimi i gjuhės denigruese dhe fjalėve ofenduese ndaj individėve dhe ndaj grupeve specifike, si dhe komentimet qė s`kanė tė bėjnė me temėn e artikullit. Moderatorėt mbajnė tė drejtėn e fshirjes sė komenteve qė thyejnė rregullat e komunikimit.
Emri:
Email adresa:
Komenti:















Developed by: Just5 Studio
Rss furnizime